Prancūzija yra populiariausia turistų destinacija pasaulyje, o Eifelio bokštas yra pripažintas labiausiai atpažįstamu statiniu pasaulyje. Per metus Prancūziją aplanko beveik 100 mln. turistų. Tuo tarpu pats Paryžius yra trečias labiausiai turistų lankomas miestas pasaulyje. Iš karto po Bankoko ir Londono.
Trumpiausiai Prancūziją valdė Karalius Luisas XIX, jo valdymas tetruko 20 minučių. 1830 metais Luiso tėvas Čarlzas X atsisakė sosto, o apie tai sužinojęs sūnus vos po 20 minučių taip pat atsisakė titulo ir tapo trumpiausiai kada nors šalį valdžiusiu valdovu.
Teisiškai Prancūzijoje gali vesti mirusį žmogų. Kad taip padarytum, reikia įrodyti, kad mirusysis ketino su tavimi susituokti būdamas gyvu. Bene žinomiausias šios teisinės išimties panaudojimas įvyko 2017 metais, kai džihadistų nušautą pareigūną po mirties vedė jo homoseksualus partneris, su kuriuo velionis svajojo susituokti.
Prancūzija yra tokių išradimų kaip skardinės, oro balionai ir plaukų džiovintuvai gimtinė.
Prancūzijoje prekybos centrams uždrausta išmesti maistą. Maistą pažeistose pakuotėse ar su besibaigiančiu galiojimu prekybos centrai turi paaukoti maisto bankams arba labdarai.
Prancūzijoje nuo 2013 metų leidžiamos tos pačios lyties atstovų santuokos.
Net 15 Prancūzijos rašytojų yra pelnę Nobelio literatūros premijas. Tai daugiau nei bet kurios kitos šalies atstovai.
Aukščiausias kalnas Europoje yra Prancūzijos Alpėse. Momblano kalnas yra 4810 metrų aukščio.
Luvras yra labiausiai lankomas muziejus pasaulyje. Kasmet ten apsilanko apie 10 mln. lankytojų. Tai taip pat didžiausią ekspoziciją turintis muziejus pasaulyje.
Jei lankysitės Prancūzijoje balandžio 1-ąją, nenustebkite, jei koks nors vaikas jums ant nugaros prilipins popierinę žuvį. Ši tradicija gyvuoja dar nuo XVI amžiaus.
Kasmet prancūzai suvalgo per 30 tūkst. tonų sraigių. Tačiau net du trečdaliai čia suvalgomų sraigių nėra vietinės, o atkeliauja iš Rytų Europos ir Balkanų šalių.
Prancūzijoje yra paradoksalus įstatymas, nurodantis, kad jei žmogus traukiniu vežasi gyvą sraigę, šiai reikia nupirkti traukinio bilietą.
Nors daug kas kruasanus laiko Prancūzijos pasididžiavimu, iš tiesų jie sugalvoti buvo Austrijoje XIII amžiuje. Prancūzijoje jais pradėta prekiauti tik 1839 metais, kai austras Augustas Zangas atidarė Vienos kepyklėlę. Labai greitai kruasanai išplito tarp vietinių ir Prancūzijoje viena po kitos ėmė atsidarinėti kruasanais prekiaujančios kepyklėlės.
Padėti prancūzišką batoną ant stalo atvirkščiai – blogas ženklas.
Prancūzai kasmet pagamina per 1.7 mln. tonų sūrio ir net 1600 skirtingas jo rūšis.
Prancūzijos įstatymai draudžia porelėms bučiuotis ant traukinių platformų. Šis įstatymas įvestas 1910 metais, kai traukinių mašinistai skundėsi nuolat vėluojantys dėl niekaip išsiskirti negalinčių porelių.
Prancūzijoje yra įstatymas, nurodantis, kad bent 35% per radiją grojamos muzikos turi būti prancūziška.
