Korfu yra Graikijai priklausanti sala, kurioje gyvena apie 100 tūkst. gyventojų.
Princas Filipas (tas pats, kuris buvo vedęs Karalienę Elžbietą II), 1921 metais gimė Korfu saloje.
592.9 km² ploto Korfu sala yra septinta didžiausia Graikijos sala. Didžiausia – Kefalonija.
Nors didžioji Graikijos dalis buvo okupuota Otomanų imperijos, Korfu atlaikė visus šturmus ir išliko nepriklausoma. Visgi, jei išvengta Otomanų, kitų išvengti nepavyko ir sala skirtingais laikotarpiais priklausė Venecijos Respublikai, prancūzams ir britams.
Paskutinį kartą Korfu oficialiai grąžinta Graikijai 1864 metais, kuomet ją atidavė Britanijos Karalius Džordžas I.
Korfu pavadinimas yra primestas vakarų pasaulio. Tuo tarpu patys graikai salą vadina Kerkyra.
Korfu sala viename savo taške yra vos per 3 kilometrus nuo Albanijos.
Korfu turi išskirtinį vaisių, kuriam saloje yra tobulas klimatas augti. Tai citrusinis, apelsiną iš skonio ir kiaušinį iš išvaizdos primenantis kinkanas (Kumquat).
Pirmasis modernios Graikijos universitetas buvo įsteigtas būtent Korfu saloje. 1824 metais čia iškilo Ionian universitetas.
Korfu yra daugiausiai žalumos turinti Graikijos sala.
Didžiausia katastofa Korfu istorijoje nutiko 1718 metais, kuomet žaibas trenkė į senajame Korfu forte esančią saugyklą su paraku ir šis sprogęs sugriovė citadelę bei pražudė šimtus žmonių.
Nuo 1943 iki 1946 metų Graikija išgyveno didžiulę infliaciją, bandant su tuo susitvarkyti buvo spausdinami vis didesnės vertės banknotai. Galiausiai buvo atspausdintas ir 100 milijardų drachmų banknotas, kuris dabar eksponuojamas banknotų muziejuje Korfu mieste.
Korfu saloje yra net 37 bažnyčios.
3% viso pasaulyje parduodamo alyvuogių aliejaus pagaminama nedidelėje Korfu saloje. Čia auga maždaug 4 tūkst. alyvmedžių.
Korfu saloje yra net 119 oficialių paplūdimių.
Korfu senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
Viešint Korfu Velykų laikotarpių, reikėtų atsargiai vaikščioti gatvėmis, mat vietiniai turi tradiciją Velykų proga pro langus mėtyti molinius puodus.
