Manoma, kad visas Luvras ir jame esantys meno kūriniai yra verti maždaug 50 milijardų eurų.
Jei prie kiekvieno meno kūrinio Luvre praleistumėte bent po 30 sekundžių, jums prireiktų 100 dienų, kad apžiūrėtumėte visą ekspoziciją. Ir čia dar neskaičiuojant miego bei kitų pertraukų.
66% paveikslų Luvre yra nutapyti prancūzų dailininkų.
1190 metais Luvras buvo fortu, skirtu stabdyti priešus iš šiaurės. XVI amžiuje Luvras tapo karališkaisiais rūmais. Galiausiai, po Prancūzijos revoliucijos 1793 metais Luvras tapo muziejumi.
Kasdien Luvrą aplanko po maždaug 15 tūkst. žmonių.
Stiklinė piramidė, žyminti įėjimą į Luvrą, yra 21 metro aukščio. Ją 1983 suprojektavo Kinijos-Amerikos menininkas I.M. Pei.
Daugybė žmonių tiki, kad Luvre vaidenasi. Netgi žinomas tikslus skaičius, kiek vaiduoklių čia gyvena – 3. Pirmoji – Belfegaro mumija, kuri kartais matoma klaidžiojanti po sales. Antroji – raudonai apsirengusi moteris, kuri matoma klaidžiojanti už muziejaus ribų esančiame sode. Ir trečiasis – Jean l’Écorcheur, kuris kėsinosi į kadaise čia gyvenusios karališkosios šeimos narius.
Savo valdymo laikotarpiu Napoleonas buvo pervadinęs Luvro muziejų Napoleono muziejumi.
Luvras yra didžiausias meno muziejus pasaulyje. Čia yra sukaupta daugiau nei 380 tūkst. meno kūrinių kolekcija. Visa tai eksponuojama daugiau nei 80 tūkst. kvadratinių metrų ploto erdvėje.
Prieš naciams okupuojant Paryžių daugiau nei 4000 vertingiausių meno kūrinių buvo išgabenti iš Luvro muziejaus ir išslapstyti.
Kadangi Luvre eksponuojamą Mona Lizos paveikslą daugybę kartų bandyta sugadinti, jis dabar eksponuojamas už neperšaunamo stiklo.
25% Leonardo Da Vinci paveikslų eksponuojama Luvre.
Seniausias eksponatas Luvre skaičiuoja 9000 metų. Vidurio Rytų ekspozicijoje stovi 7-ame amžiuje prieš Kristų pagaminta Aïn Ghazal skulptūra.
